kvailavotas

×kvailavótas, -a (hibr.) adj. (1) kvailokas, pakvailęs: Jis jau toks kvailavótas Gs. Kvailavóta merga, arba pakvaišėlė J. Sakytum, kvailavóta merga, o žiūrėk, kaip dirba! Sdb. Ką jai seksis mokslas, kad ji biškį kvailavóta Skr.